Archive for 2016

"Veidas - jis sukuria pirmąjį įspūdį"

Visada svajojau pasiputlinti lūpas, nes tai buvo didžiausia mano svajonė. Visi draugai, vaikinas, tėvai buvo prieš lūpų putlinimą, skatino natūralumą. Tačiau visada Jiems sakydavau: "Tačiau jei aš kompleksuoju dėl savo lūpų, kas man uždraus pakeisti savo išvaizdą ir jaustis savo kūne gerai?".

Sakoma, jei daug svajoji, svajonės pildosi. Sudalyvavau konkurse ir vieną vakarą net netikėjau savo akimis. Aš laimėjau šią procedūrą! Galvojau, kad sapnuoju. Bet, deja, tai iš tiesų nebuvo sapnas. Susitariau su mergina, kuri man turėjo atlikti procedūrą, datą.

Tą dieną nebuvo jokio jaudulio, atvažiavau į Kauno senamiestį, pasivaikščiojau ir galiausiai atėjo valanda, kai man turėjo daryti procedūrą.

Kai atsisėdau ant procedūrinės kėdės, jaučiau, kad jei tikrai tikėsi savo svajonėmis, jos išsipildys. Ir nors ši svajonė yra menka (juk dabar daugelis galvosit, kokias nesamones aš čia svajoju) iš tiesų visa tai man suteikė begalinės laimės ir pasitikėjimo savimi. Mano lūpos buvo užšaldytos, laukiau 20 minučių, kol vaistai suveiks ir pagaliau atėjo metas atlikti putlinimą. Adatų aš bijau, bet žiūrėjau, kaip man įduria švirkštą. Žinau, pagrindinis Jūsų klausimas: Ar skaudėjo? Jausmas nėra iš maloniausių, jaučiau adatos dūrį, bet kadangi vaistai labai gerai veikė skausmo nejaučiau. Jausmas toks pats, kaip įgelia uodas (nors man asmeniškai uodo įgėlimo jausmas šlykštesnis ). Procedūra truko apie pusvalandį, rezultatas buvo puikus. Jaučiausi begalo laiminga, nes ne tik išpildžiau svajonę, o taip pat iškart ėmiau savimi pasitikėti.

Procedūrą atliko Karolina Baliutavičiūtė. Mergina labai maloni, išaiškino viską konkrečiai, ką reikia daryti po procedūros ir ko negalima daryti (neiti į soliariumus, pirtis, nebūti ant saulės). Paaiškino, jog neišsigąsti mėlynių ir kad patinimas dings po dviejų savaičių.

Kol lūpos patinusios visi jas pastebėdavo, bet taip pat ir labai girdavo, nepaisant visų turėtų mėlynių. Ir iš tiesų patinimas dingo po dviejų savaičių, nepagalvočiau, kad jos buvo putlintos, atrodo begalo natūraliai. Noras putlintis dar yra, bet tik dėl to, kad jos būtų visiškai proporcingos.

Jausmo, jog jos buvo putlintos, visai nėra. Ir kiekvieną rytą atsikėlus, džiaugiuosi ir grožiuosi savo lūpomis. O aplinkiniams taip pat gražu. Taigi, reikia pasikliauti tik savimi ir savo nuojauta, nes tik mes, merginos, žinome, kas geriausia mums.

Suleista 0,6 ml

Wrote by gretagra

Šiais laikais yra itin instagram'e populiarios merginos, kurios yra modeliai - anoreksikės, sportininkės, apvalumus turinčios merginos ar "stiliaus ikonos", kurių finansinis šaltinis - tėvelių pajamos.

Seku daug populiarių merginų, tiek lietuvaičių, tiek užsieniečių, tačiau lietuvių populiarumas skiriasi nuo užsieniečių. Užsienyje ypač populiarios moterys, kurių kasdienybė sportas, sveika gyvensena ir matomi rezultatai, stilingosios, kurios užsidirba, turi šeimą ar turi karjerą, kuri verta būtų pagyrų. Atvirkščiai, galėčiau pasakyti apie populiarumo suvokimą Lietuvoje, nes čia vyrauja "fashion girls" - tėvelių mergytės, kurios kasdien gauna daugybę pinigų, gali nueiti į random parduotuvę ir nusipirkti naujausios kolekcijos rūbus, o tada instagram'e ir savo blog'e skelbtis: "hey check my new clothes" ir taip toliau... Taip pat ir merginos, kurios turi gražiai nulietą figūrą, įsikelia vieną brangesnį patiekalą iš "healthy food" serijos ir vadina save sveiko gyvenimo propoguotojom - ir štai tokiomis merginomis jaunos merginos tiki, kaip naivios pelytės sekančios paskui bandą. Mergytės, kurios tiki, jog pinigų turėjimas yra vienintelė laimės priežastis, o gyvenimas yra kaip instagram'o profiliuose. Vis rečiau pastebimos, tos tikrosios stilingosios merginos, kurioms nereikalingas didelis tėvelių atlyginimas, svorio metimas, nes neturi tiek valios būt panašios į sportininkes.

Ir mano lūpomis kalba ne pavydas, o patirtis, kai aš buvau silpna. Aš pasidaviau matomoms populiarioms merginoms, jų skelbiamam lieknumo kultui ir to pasekoje susilaukiau daugybės sekėjų, tada tikėjau, jog aš pripažinta ir einu teisinga linkme. Kai sekėjų skaičius ir pripažinimas augo, aš pasiekiau ribą ir susirgau anoreksija. Jai išsigydyt prireikė daug laiko, o per tą laiką susirgau ir dar keliomis ligomis. Šiuo metu, mano sekėjų skaičius didėja, tačiau džiaugiuosi ir didžiuojuosi savimi, nes aš neesu turtingų tėvelių dukrytė, kuri nesugeba užsidirbti ant savų daiktų ir nebesu mergina, metanti svorį, tam, kad pasijaustų pripažinta kitų. Aš tapau stipri, nepasiduodu naujoms tendencijoms ir atskleidžiu tikrą, paprastą bei nuoširdų gyvenimo būdą ir jaučiuosi laiminga, nes vis dar yra žmonių, kurie pripažįsta ne tik rich kids, bet ir paprastą ir nuoširdų gyvenimą.

Viso šito įrašo reikšmė ir pagrindinė mintis - merginos, niekada nežvelkit į tūkstančius sekėjų turinčius žmones, nesekit jų pėdomis ir nepasiduokit "pripažinimui", nes kartais patys geriausi, talentingiausi ir labiausiai išsiskiriantys žmonės, būna mažiausiai pastebėti. Mūsų pavyzdys yra protas, darbas , šeima, sportas, o ne tai, ką jauni žmonės gauna ne savo galimybėmis ar pastangomis. Mūsų tikslas, ne tik likti pastebėtiems, o ir pastebėti to vertus žmones. Ir net jei dabar unfollow paspaus gražiosios, tobulosios panelės, to nesigailėsiu, nes kaip sakoma - the truth has been spoken :)

Nepriimkit to asmeniškai :)))

Wrote by gretagra

Sveiki! Noriu Jums pranešti, jog visiškai atnaujinau savo blog'ą ir noriu dalintis savo mintimis bei idėjomis. Jeigu Jus tai domina, sekite mano pranešimus instagram'e.

Šiandien man iškilo noras parašyti apie plastinę chirurgiją ir pasidalinti savo nuomone. Galbūt reiktų pradėti nuo to, jog daugelis kalba : ".... kaip galima leisti pinigus ant tokių nesamonių..". Noriu pasakyti, jog plastinė chirurgija pataiso ne tik norimas kūno vietas, tačiau tuo pačiu gydo ir psichologiškai. Tarkime, žmogus turi didelį kompleksą, kūno vietą, kurios sportu nepakeisi, o jaustis pilnavertiškai ir pasitikinčiai trūksta komplekso panaikinimo. Žmogus turi pinigų, kodėl gi jam nepabandžius pakeisti savęs ir tuo pačiu panaikinti dalyko, kuris trukdo sau jaustis gražiam?

Sakiniui : "Kokią Dievas davė išvaizda, tokia reikia ir džiaugtis..."- sakau griežta NE, jeigu žmogus nėra patenkintas tokia išvaizda, kurią suteikė "Dievas". Mes gimėme nuogi, tačiau renkamės rūbus ir atskleidžiame savo asmenybę, tai kodėl nepakoregavus ir kūno, juk jis tai taip pat kuria ir formuoja asmenybę, kartais galbūt netgi ir charakterį, kuomet žmogus pašalinęs savo kompleksą gali jaustis drąsesnis ir labiau pasitikintis savimi. Kodėl žmonės priešinasi ir kritikuoja plastinę chirurgiją, kai jų pačių dėka, žmonės, jaučiantys nevisavertiški, vis labiau renkasi operacijas? Jeigu žmogus jaučiasi dvasiškai ir fiziškai stiprus lyg 18 metų, išvaizda vistiek atskleidžia jo esamą amžių, o tai trukdo gyventi ir džiaugtis. Kartais tokio amžiaus žmonėms, viskas, ko reikia vėl pradėt džiaugtis gyvenimu, tiesiog pašalinti raukšles. Keista, ar ne? Tačiau visa tai yra paprasčiausia psichologija, kad išvaizda - mūsų sielos atspindys. Noriu pridurti, jog nevisi turi laiko sportuoti, neturi valios sveikai maitintis, tačiau turi pinigų. Kodėl žmonės yra kritikuojami, kai jie pasidaro riebalų nusiurbimą ar pilvo plastiką? Galbūt moteris, auginantį kūdikį, ir besijaučianti tragiškai po gimdimo atsiradus pilvui ar trūkus raumenims, neturi laiko ar noro sportuoti, tačiau gali pašalinti liūdesį keliančius išvaizdos neprivalumus plastine chirurgija? Pagrindinė idėja, kodėl visa tai rašau, jog mano aplinkoje tarp bendraamžių esu smarkiai kritikuojama ties šia nuomone. Ilgai turėjau kompleksą dėl savo figūros. Susirgau anoreksija, tačiau dabar sugrįžau prie savo dabartinės išvaizdos. Nors ir neesu ja patenkinta, tačiau ne kartą esu minėjusi, jog turiu svajonių sulaukus 18 metų pasidailinti krūtinę, galbūt net užpakaliuką. Kodėl aš turiu jaustis pati sau negraži, kai galiu susikurti tą laimę? Tai norėčiau daryti tik dėl savęs, ne dėl kitų. Dėl užpakaliuko, dabar daugeliui kilo idėja : "sportuok ir turėsi", galiu pridurti, jog savo valią jau išbandžiau laikantis dietų ir sportuojant daug kart per dieną, todėl žinau, jog valios aš turiu ir tikrai ja nesiskundžiu, tačiau laiko turiu mažai, siekiu karjeros, o sportuot ir dailintis būtų didelis noras, tada, kai jau turėčiau tai, kas nekeltų man kompleksų. Pavyzdžiui, didžiausias mano kompleksas yra lūpos. Beveik niekada jų nesidažau, nes esu be galo nepatenkinta jomis. Mano draugas bei daugelis aplinkiniu vis bando atkalbėti nuo lūpų putlinimo. Taigi, dar kartą pasakykit, kodėl aš to neturėčiau daryti, jeigu aš nesijaučiu gerai, negaliu net paprasčiausiai jų pasidažyt, nes mano akimis lūpos gadina visą vaizdą.

Nenoriu pasakyti, jog sportas yra blogai. Tos, kurios sportuojate, aš jus apkabinu ir pasveikinu :"Jūs šaunuolės!" Tačiau noriu pasakyti toms, kurios neturi noro ir laiko, jog nekritikuokite savęs, neklausykite aplinkinių ir nebijokite, plastikos chirurgija tai ne priešas, tai gebėjimas pakeisti save, o galiausiai tapti laimingu.