Sveiki! Noriu Jums pranešti, jog visiškai atnaujinau savo blog'ą ir noriu dalintis savo mintimis bei idėjomis. Jeigu Jus tai domina, sekite mano pranešimus instagram'e.

 

   Šiandien man iškilo noras parašyti apie plastinę chirurgiją ir pasidalinti savo nuomone. Galbūt reiktų pradėti nuo to, jog daugelis kalba : ".... kaip galima leisti pinigus ant tokių nesamonių..". Noriu pasakyti, jog plastinė chirurgija pataiso ne tik norimas kūno vietas, tačiau tuo pačiu gydo ir psichologiškai. Tarkime, žmogus turi didelį kompleksą, kūno vietą, kurios sportu nepakeisi, o jaustis pilnavertiškai ir pasitikinčiai trūksta komplekso panaikinimo. Žmogus turi pinigų, kodėl gi jam nepabandžius pakeisti savęs ir tuo pačiu panaikinti dalyko, kuris trukdo sau jaustis gražiam? 

   Sakiniui : "Kokią Dievas davė išvaizda, tokia reikia ir džiaugtis..."- sakau griežta NE, jeigu žmogus nėra patenkintas tokia išvaizda, kurią suteikė "Dievas". Mes gimėme nuogi, tačiau renkamės rūbus ir atskleidžiame savo asmenybę, tai kodėl nepakoregavus ir kūno, juk jis tai taip pat kuria ir formuoja asmenybę, kartais galbūt netgi ir charakterį, kuomet žmogus pašalinęs savo kompleksą gali jaustis drąsesnis ir labiau pasitikintis savimi. Kodėl žmonės priešinasi ir kritikuoja plastinę chirurgiją, kai jų pačių dėka, žmonės, jaučiantys nevisavertiški,  vis labiau renkasi operacijas? Jeigu žmogus jaučiasi dvasiškai ir fiziškai stiprus lyg 18 metų, išvaizda vistiek atskleidžia jo esamą amžių, o tai trukdo gyventi ir džiaugtis. Kartais tokio amžiaus žmonėms, viskas, ko reikia vėl pradėt džiaugtis gyvenimu, tiesiog pašalinti raukšles. Keista, ar ne? Tačiau visa tai yra paprasčiausia psichologija, kad išvaizda - mūsų sielos atspindys. Noriu pridurti, jog nevisi turi laiko sportuoti, neturi valios sveikai maitintis, tačiau turi pinigų. Kodėl žmonės yra kritikuojami, kai jie pasidaro riebalų nusiurbimą ar pilvo plastiką? Galbūt moteris, auginantį kūdikį, ir besijaučianti tragiškai po gimdimo atsiradus pilvui ar trūkus raumenims, neturi laiko ar noro sportuoti, tačiau gali pašalinti liūdesį keliančius išvaizdos neprivalumus plastine chirurgija? Pagrindinė idėja, kodėl visa tai rašau, jog mano aplinkoje tarp bendraamžių esu smarkiai kritikuojama ties šia nuomone. Ilgai turėjau kompleksą dėl savo figūros. Susirgau anoreksija, tačiau dabar sugrįžau prie savo dabartinės išvaizdos. Nors ir neesu ja patenkinta, tačiau ne kartą esu minėjusi, jog turiu svajonių sulaukus 18 metų pasidailinti krūtinę, galbūt net užpakaliuką. Kodėl aš turiu jaustis pati sau negraži, kai galiu susikurti tą laimę? Tai norėčiau daryti tik dėl savęs, ne dėl kitų. Dėl užpakaliuko, dabar daugeliui kilo idėja : "sportuok ir turėsi", galiu pridurti, jog savo valią jau išbandžiau laikantis dietų ir sportuojant daug kart per dieną, todėl žinau, jog valios aš turiu ir tikrai ja nesiskundžiu, tačiau laiko turiu mažai, siekiu karjeros, o sportuot ir dailintis būtų didelis noras, tada, kai jau turėčiau tai, kas nekeltų man kompleksų. Pavyzdžiui, didžiausias mano kompleksas yra lūpos. Beveik niekada jų nesidažau, nes esu be galo nepatenkinta jomis. Mano draugas bei daugelis aplinkiniu vis bando atkalbėti nuo lūpų putlinimo. Taigi, dar kartą pasakykit, kodėl aš to neturėčiau daryti, jeigu aš nesijaučiu gerai, negaliu net paprasčiausiai jų pasidažyt, nes mano akimis lūpos gadina visą vaizdą.

  Nenoriu pasakyti, jog sportas yra blogai. Tos, kurios sportuojate, aš jus apkabinu ir pasveikinu :"Jūs šaunuolės!"  Tačiau noriu pasakyti toms, kurios neturi noro ir laiko, jog nekritikuokite savęs, neklausykite aplinkinių ir nebijokite, plastikos chirurgija tai ne priešas, tai gebėjimas pakeisti save, o galiausiai tapti laimingu.