Praėjo daugiau nei metai nuo paskutinio įrašo. Šią dieną sapnavau - sėdėjau be galo laiminga ir rašiau. Daug rašiau. Jaučiau, kaip nusimetu naštą nuo savo pečių. Supratau, jog jau atėjo metas grįšti bent trumpam prie savo tinklaraščio. Daugeliui klausimas kyla : "Kam visa tai?". Rašau tai sau, kad po kelerių metų aš prisiminčiau, ką gyvenimas man davė. Rašau tam, kad daugelis suprastų, jog ne jie vieni tokie kupini apmąstymų, pakilimų, nuosmukių. Labai džiaugiuosi, kai vis dar gaunu klausimų, kada gi vėl grįšiu prie tinklaraščio rašymo, bet buvau išsisėmusi bei gyvenau chaose, kurio papasakoti neišeitų. Tai galima tik pajusti. Paskutiniame įrašas buvo metų apžvalga. Dabar taip pat norėčiau apžvelgti savo metus, arba bent dalį to, ką prisimenu, nes įvyko daug ir noriu papasakoti, ką man tai davė ir kiek tai pakeitė mane bei mano mąstymą. Prieš pradedant pasakoti, noriu pridurti, jog tai, ką praėjau ir kuo tapau yra nerealu. Ir tikiuosi, jog kiekvienas Jūsų pajaus tą pilnatvę, kurią dabar jaučiu aš. 

   2018 metų sausis . Kaip šiandien prisimenu, kokia buvau šalta tą mėnesį. Manau ne viena aš esu išgyvenusi tą laikotarpį, kai viskas, ką gyvenime darai slysta tau iš rankų, kad galų gale paleidi tai ir plauki pasroviui. O dar aiškiau - tiesiog plūduriuoji. Leidi sau ignoruoti jausmus, norus, gyvenimo galimybes. Tu tiesiog egzistuoji. Egzistavau ir aš. Visą laiką jaučiausi nelaiminga, bet nepripažinau to. Juk geriausias būdas išvengti širdies skausmo, tai apsimesti, kad jos išvis neturi. Ir kaip sunku sau priminti, jog tai išgyvenau iš tikrųjų aš. Galbūt šio mėnesio moralas toks, kad niekada neveikite vedami skausmo ir sunkių išgyvenimų. Tai jūsų neišvaduos iš liūdesio, jūs tik dar giliau į tai panirsite. Savo gyvenime laikiau žmones, kuriems dabar galbūt net labas neištarčiau. Ne dėl to, kad jie blogi. Jie labai geri žmonės. Bet dėl to, jog jaučiuosi kalta, kad jie buvo mano gyvenime tik dėl to, kad kažką norėjau priversti jaustis taip, kaip anksčiau jausdavausi aš. O pabaigoje vistiek visų keliai išsiskyrė. Turėjau nusiimti savo kaukę ir pažvelgti problemoms į akis. Tuomet vienu metu susidūriau su krūva jų, nors jei būčiau sprendusi problemas vieną po kitos iš karto, vėliau būtų netekę jų atremti taip sunkiai. Laimei, džiaugiuosi savim. Aš visą tai praėjau. Bet apie tai vėliau...

   2018 metų vasaris, kovas . Mėnesiai, kai nusprendžiau gyventi. Viskas atrodė taip beviltiška, kad nebetikėjau, jog gali būti kitaip. Vedama naujų pažinčių, naujų minčių aš nusprendžiau pradėti gyventi. Keisti viską kardinaliai - išvaizdą, figūrą, draugus, veiklą, asmeninius ryšius. Ir aš tai padariau. Nors buvo tikrai be galo sunku viską pakeisti, bet nėra geresnio jausmo, kada išsivaduoji iš savo kevalo ir parodai pasauliui, kiek tu daug gali. Ech, ir kiek dar nepadariau! Šimtadienis... tokia nostalgija sukyla prisiminus, kaip tą dieną aš sau pasakiau - nuo šiandien aš gyvenu. Tai buvo lyg atgimimas, nauja pradžia. Net rašant man laksto šiurpuliukai, nes tai vienas šilčiausių jausmų, kada suvoki, kiek gyvenimas tau duoda ir kiek dar gali nuveikti. Ir aš veikiau. Tiesą sakant, šiais mėnesiais aš nuveikiau tiek, kad jaučiausi gyva ir nemirtinga, norėjau dar šimtą kartų tuos momentus pakartoti. Ačiū tiems, kurie buvo dalis viso to. Jūs žinote, kiek tos dienos man daug reiškė. Kaip ir sakiau, mano gyvenimas prasidėjo tais mėnesiais, nusimetus kaukes ir pasiruošus pradėti. Aš buvau pamiršusi, kad gyvenu tik vieną kartą, gyvenau lyg ruoščiausi naujiems gyvenimams ir praradau daug laiko. Nepraraskite ir Jūs.

  2018 metų balandis ir gegužė . Du mėnesiai mano gyvenimo, kurie buvo įsimintiniausi per visus 20 metų. Jaučiausi laisva, gyvybinga. Naudojau visas gyvenimo siųstas galimybes. Retai buvau namie, nes nebuvo laiko ilsėtis. Skaitytojai, linkiu Jums patirti gyvenimo malonumą, kada tik prabudęs ryte šypsaisi, nes žinai, kad sulyg kiekviena nauja diena tu pasisemi viską iš jos. Išnaudoji ją nuo saulėtekio iki saulėlydžio. Net nespėji pavalgyti, nes tiek daug nori nuveikti, kad pamiršti apie gyvybei būtinus procesus. Neturi laiko pasiskųsti, kad kažką skauda ar kad neišsimiegojai. Tik savo dienorašty brauki eilutes, kuriose surašei neįvykdytus pirmus kartus. Šiais mėnesiais nieko nebijojau, turėjau viską ir dar daugiau. Nesigailiu nei vienos dienos. Nemeluosiu, ne visiems patiko mano laimė, buvo žmonių, kurie stojo skersai ir tapo kliūtimi. Bet turbūt žinote, kad laimingam žmogui kliūčių nėra. Tu jas praeini, kaip pro kiaurą sieną. Dievinu rašyti, bet sunku perteikti visą tai, kaip jaučiausi. Kiekvieną kartą, kai kažkuo žavitės, džiaugiatės, Jūs šaukiate tokius pačius ar net geresnius įvykius į savo gyvenimą. Mintys yra energija ir panašios energijos viena kitą traukia. Dėl šios priežasties buvau tokia laiminga, nes nuostabios dienos į mano gyvenimą plaukė viena po kitos. 

  2018 metų birželis, liepa, rugpjūtis, rugsėjis, spalis, lapkritis, gruodis, 2019 metų sausis, vasaris, kovas... Vau, kiek daug mėnesių sudėjau į vieną pastraipą. Žinote kodėl? Anglija. Tai mėnesiai, kada palikau užnugary nerūpestingas dienas ir perėmiau atsakomybę į savo rankas. Yra nuostabi frazė : "Mažiau laiko praras tas, kuris du kartus praleis savo traukinį, nei tas, kuris vieną kartą įsės ne į savo..." Ir aš praleidau savo traukinį. Pasiėmiau laisvus metus, kad apžvelgčiau ko noriu iš gyvenimo. Išvažiavau gyventi viena, pažinti save. Galbūt tuo metu dariau daugiau nei įprastai. Gyvenimas siuntė daug ženklų, kad einu netinkamu keliu, bet nesugebėjau to pripažinti. Rėkiau sau, jog aš ir tik aš nuspręsiu, kaip viskas turi būti ir net nesėkmėms užpuolus aš jas ignoravau, daug miegodavau, dirbdavau, kad tik neištarti sau : "Sustok, pailsėk ir apsižvalgyk. Esi ne ten, kur reikia". Be proto bijojau pripažinti, jog esu neteisi. Dėl to pasenau viduje. Galbūt subrendau, kai atėjo laikas prisiimti atsakomybę. Ir esu dėkinga Anglijai, ypatingai dėl žmonių, kurie man tapo tokie artimi. Tikiuosi, Jūs tai skaitot ir žinokit, myliu Jus labai labai, ačiū už visą laiką, kurį praleidome kartu. Esate priežastis, kodėl buvo taip sunku išskristi atgal į Lietuvą. Tokių žmonių kaip Jūs abejoju, kad rasiu, todėl retkarčiais Lietuvoje pasijaučiu gana vieniša, nes Anglijoje turėjau žmones, kurie mane visapusiškai suprato ir palaikė. BET. Supratau, kad metas nustoti priešintis. Neeikvokite jėgų stengiantis išlaikyti žmones savo gyvenime, nes sielos draugai jie visada laikysis šalia, kaip laikosi manieji. Nustokite priešintis gyvenimui, nes visi dalykai pažymėti jūsų vardu atsitinka tada, kai leidžiate. Leidau ir aš, grįžau atgal į Lietuvą. Dabar suprantu, kad įtampa kyla tada, kai priešiniesi gyvenimo įvykiams. Pasipriešinimas dings, kai nustosi jų vengti arba beprotiškai stengtis juos pasiekti. Būkite čia ir dabar, pažadu, kad gyvenimas sudėlios viską taip, kad jausitės patys laimingiausi.

 2019 metų balandis . Kaip bebūtų keista, bet drįstu pasakyti, šiai dienai turiu viską. Mėgstamus darbus, ištikimus draugus, mylinčius bei sveikus tėvus, aiškų planą mokymuisi ir ateičiai. Viskas susidėliojo, kai paleidau savo buvusią situaciją ir leidau sau eiti ten, kur nenoriu, bet žinau, kad reikia. Ir jei būčiau to nepadariusi, galbūt vis dar gyvenčiau be jokio aiškaus plano ir jausčiausi niekam tikusi, nes nežinočiau, kaip gyvenimas tęsis toliau. Dvasinį darbą su savimi turėtumėte pirmiausia suprasti, kaip mokymąsi gyventi be įtampos, problemų ir baimės. Pasirinkęs tokį kelią suprasite, kaip yra nerealu gyventi ramybėje. Jums nebebus baisus lietus Jūsų gyvenime, nes žinosite, kad yra dalykų, kuriems pamatas jau padarytas. Turėsite kelis, bet tikrus žmones, kurie yra net ir už tūkstančio kilometrų, bet jiems paskambinus jūsų siela nurimsta. Turėsite kelis žmones čia, su kuriais susitikus jautiesi savimi ir pamiršti, kad gyvenime būna blogų dienų. O galų gale turėsite save, laimingą, patyrusį ir mokantį spręsti problemas, nes praėjote sunkų kelią ir jo dėka išmokote gyventi, mylėti viską, kas vyksta aplink Jus. 

I feel myself changing;

I don't know into what

But I hope it is some

Kind of beautiful.